Mėnesis Juodojo Akmens Mieste
Laiškai iš kelionės į Burning man 2023
1.
Pakeliui
"Skrydis į Ameriką buvo malonus, turkai moka gerai patarnauti. Nusileidę SF, paploję pagal benykstančią tradiciją, nuėjome į muitininkų tardymą, nemalonūs žmonės. Bet kiti Amerikoj malonūs, labai neįprasta ir kind of faina buvo autobuse į Reno, pilnam nepažįstamų žmonių, girdėti kaip jie random susėdę, tarpusavyje šnekasi. Tiesiog, net bičai, tris valandas, čatina jie sau, žvengia. Cool. O dabar tai jau guliu Reno motelyje, toks mažesnis Las Vegas broliukas, bet esmė ta pati, plačios gatvės, milijonas lempučių, vienoj gatvės pusėj kazino, kitoj jewelry lombardas ir loans. Užėjau į vieną - didelė salė, pagrinde lošimų automatai, bet yra ir black jack stalų, merginos, kurios dalina kortas su tokiom iškirptėm, kad kaip sakoma, fantazijai vietos nelieka. Taip pat yra baras, o į baro stalviršį instaliuoti lošimo aparatai, nu, kad nevaikščiot toli. Aišku visur viduj rūkoma ir visi geria (lauke neišsisklaido gandžos aromatas). Sėdi sau žmogysta prie lošimo aparato su ciza ir kokteiliu, penktadieniauja, o veidas toks "man visiškai px ant visko". Oh, well, laisvė. Dar prasiėjau ta alėja iki kol žiūriu, kad aplinkui vien bomžai ir crazy man'ai, tai apsisukau link mūsų motelio, taip, to iš filmų, kur stovėjimo aikštelė, o aplink U formos pastatas, su tais ištisais balkonais ir kampuose kiekvieno aukšto ledukų aparatais. Bet jau po dviejų nakties, einu gal pamiegosiu, žėsim ką jetlagas. Rytoj į dykumą.
Laimingai,
Rokas,
Amerika, Nevada, Reno.
2023-08-11"
2.
Susipažinimas su dykuma ir jos žmonėm
"Atrodo tik prieš dieną Reno valgėm tuos amerikietiškus pusryčius toj amerikietiškoj kavinėj, bet atvykus į Black Rock City išorinis pasaulis atrodo kažkur toli ir seniai, tiek per parą čia prisikaupė įspūdžių. Nežinau kaip tiksliau apibūdint šią vietą - utopija, marsas, mad max, wtf, crazy, hardcore, dulkės, kodėl. Atvykom sklandžiai, per pietus mus iš Reno atvažiavo pasiimti Burning man veteranas Odin, jo mašiną atpažinom nesunkiai iš dulkių sluoksnio ant jos. Viduje sedėjo ~60m vyrukas, visas tatuiruotas, piercingas, nunešiotu burning outfitu. Šiaip ne taip sukrovėm savo šešis lagaminus, dar sustojom costco, paėmėm 5 litrų statinaitę fireball’o ir pasukom link dykumos. Kraštovaizdis vis gražėjo - aplink vien prerijos, tolumoj matosi kalnai, kelias lygus kaip styga, važiavom tokiu gal valandą, žmonių pėdsakų vis rečiau matėsi. Ir tada privažiavom dykumą ir besikuriantį black rock miestą. Danguje nei debesėlio, aplinkui lygi kaip stiklas dykuma, kurią tolumoj juosia įvairiaspalviai kalnai. Wow. Čia praleisim mėnesį. Draugužiai (žmonės čia labai draugiški, tai po 5 min pažinties galiu juos taip vadint) iš mūsų dpw roustabout komandos padėjo pastatyt palatkes, užsikamšėm kiek įmanoma angas nuo dulkių ir nuvarėm į vakarėlį, kurį organizavo HEAT - komanda kuri valdo sunkųjį transportą - so, dykuma, žvaigždės, aplinkui milžiniški pakrovėjai, kranai, bobcatai su grąžtais, dj, baras ir krūva įvairaus išprotėjimo žmonių, taip pavakarojom. Kitą rytą po pusryčių prasidėjo mūsų pirma darbo diena, ir beabejo tai buvo intense as fuck. Nes paskyrė dirbt su shade'ų statymo komanda - hardcore žmonės, kai atėjom nieks per daug nieko neaiškino, tiesiog darėm tai ką jie, ir jie sakydavo gerai ar blogai, fone ant viso garso groja dubstepas, greit greit viską visi daro - ir patys užsikrėtėm jų azartu, tik pastatom shade' ą, krentam ant žemės, dar 25 atsispaudimų, 5 min atsigert vandens šokam į specialiai tam pritaikytą/supjaustytą mokyklinį autobusą ir varom prie sekančio spoto ir taip visą dieną "this is not vacation, this is fucking DPW" . Lauke 35 gal karščio, bet vėjukas pastoviai pučia, px. Oh my, tai dienelė buvo. Bet dabar, vakare, po vakarienės ir dušo, sėdim kėdutėse su ledukuose plaukiojačiu firebolu, mėgaujamės bevėstančiu vakaru, šnekučiuojamės su chebryte ir well, life is good. Eisim žiūrėt meteoritų lietaus ir susirast po vakar kelių daiktų. Nuotraukoj palapinė, į kurią užsukau po pietų. Nors ir virš jos yra shade'as.
Have a good one.
Jupiter.
Amerika, Nevada, Black Rock City.
2023-08-13"
3.
Darbai įsibėgėja, smėlio audros ir karšta vonia
"Praėjo dar dvi dienos nuo paskutinio laiško, o įspūdžių ir patirčių tiek prisikaupė, kad reik suguldyt ant popieriaus kol viskas šviežia ir neišgaravę. Jesus, rimtai tik dvi dienos praėjo, crazy. Pirmadienis prasidėjo 7:30, nuo rytinio visų departmentų meet'o. Goddamn, kaip sklandžiai ir glaustai ir teatrališkai jis praėjo, pro, mėgaujasi visi tuo ką daro čia - kaip sakė Odin - jis čia dirba ne dėl to, kad gerai moka, nes taip nėra, bet dėl šitos bendruomenės, nu ir kad į darbą gali ateit apsirengęs kaip klounas. Šį kart mus paskyrė dirbti į first camp'ą. Tai vieni seniausių BM dalyvių, oldskūlas taip sakant. Jeigu prieš dieną pas shade'ą buvo nurautas Californijos jaunimėlio vaibelis, tai čia sakyčiau Teksaso dėdžių vaibelis. Čia chebrytė statė gana nemažą medinę konstrukciją, bet dėdulės kažkaip silpnokai su projektu ryškiai susipažinę buvo, tai lėtokai darbas ėjosi, bandžiau savo įžvalgas pateikt, bet supratau, kad bosas žino geriausiai, tai daugiau mažiau pračilinom visą dieną. Bet anw - nors dauguma čia susirinkusių yra personažai, ekscentrikai, nurauti, bet visus vienija pagarba ir dėkingumas viens kitam, ir jeigu tau tas tinka, welcome home, kaip čia sakoma. Ok, nukrypau į filosofiją, žo, po pietų prasidėjo įdomesni dalykai - patyrėm pirmą smėlio audrą. Tiesiog pradėjo matytis vienam dykumos gale, kad kažkas pakilo ir tas dalykas artėjo ir tada pradedi jausti stiprų vėją ir po akimirkos aplink vien smėlis ar tiksliau dulkės - matomumas svyruoja tarp 1 - 3 - 5 metrų. Na, užsidedi akinius, respiratorių ir gyveni toliau. Taip visą vakarą ta audra tai nusiramindavo tai vėl pakildavo, dar ir lietaus kažkiek nulijo, o temperatūra nekrenta, karšta, palapinės jau nžn į ką panašios. Oh, well, po truputį supranti, kad vaikščiosi visą laiką dulkinas, su dulkinais rūbais, kurie, sako, neišsiplauna iki galo niekada, jo, mes turim dušus, tai kai audra nusiramino nuėjom išsimaudyt, išėjus iš dušo tik nusišluosčius, vėl pakilo audrelė, back to normal. Tai sąlygos tokios. Palyginimui įsivaizduokit, kad namie darot remontą, šlifuojat glaistytas sienas, tada tiesiog nusipurtot drabužius ir vėl su jais būnat, px, priprantama, ne tai svarbiausia. Šiandien padirbėjom su tvorų statytojų komanda - country muzikos mėgėjai, o kalti metalinius strypus vidury dykumos prie +35C - rimtas užsiėmimas, prakaitas teka upeliais, bet fuck yeah, to čia ir atvažiavom - stiprių, nekasdieniškų patirčių. Bet vėlgi - rūpestis vieni kitais - vandens yra visur ir visada ir šalto, team leadas visada pasidomės ar geri jo pakankamai, dažnai važinėja fluferiai (chebra kuri rūpinasi, kad tau būtų gera) - kurie visada turi elektrolitų, mate limonadų, power bars'ų, čipsų, ledų. Nu žo, dar viena diena rojuj. O koks burno rojus be kubilo? Oh, yeah. Nuo BM vietos už kokių 15km yra hot springs viečikė, į kurią šian ir mus nuvežė. Prisimenat kaip pasakojau apie dulkes? tai įsivaizduokit jausmą, kai po dulkinos darbo dienos mirksti tvenkinuke tokiam nemažam, temperatūra kaip karštoj vonioj, o aplinkui nusileidusios saulės atspindžiai ir kalnų kontūrų peizažas. Jesus F Christ. Išlipus pradėjo kąst uodai, tai užsinorėjom namo, į savo mieląsias dulkes"
Laimingai,
Jupkė,
2023-08-15"
4.
Pirmas lietus, purvas ir lietuviška darbo etika
"Jo, galvojau rašyt savo memuarus kas antrą dieną, bet vakar dėl tam tikrų gamtinių reiškinių ir po to sekusių pasekminių įvykių grandinės, nepavyko prisėst prie rašomojo stalo. Bet apie viską nuo anksčiau. Jau esame čia bene savaitę ir dienos įgavo tam tikro režimo. Bet vis dar džiugina, į rutiną nepavirto ir matyt nepavirs, nes kitaip viskas sukonstruota, nei išoriniam pasauly. Kiekvieną naktį/paryčiais kai einu į tuliką ir miestas dar miega, nes visiems ryte reiks dirbt, šviesų mažai, galima pasigrožėt ryškiom rugpjūčio žvaigždėm, o vieną rytą mačiau ir kaip saulė iš už kalnų pakilo, magnificient. Užvakar paskyrė dirbt su sunkiųjų mašinų departmentu - iš esmės reikėjo asistuot polių gręžimo bobkatui, nieko sunkaus, bet kadangi ten kiekvienam išduoda raciją, o po pietų darbo nebuvo, tai tiesiog pas juos camp'e čilinau ant sofų ir klausiausi kaip sklandžiai dirba racijų operatoriai, ir kaip žmonės pagarbiai ir paslaugiai ir su humoru gali bendraut darbiniais klausimais. O vakare visi praleidom užvertę akis į dangų, nes gamta tiesiog tapė debesim, kurie didėjo, keitė formas, nusidažę įvairiausiom raudonos spalvos atspalviais ir dar iš kažkur vaivorykštės gabaliukas šone kabėjo. Didingas ir apokaliptiškas reginys. Na o kitą dieną išvažiavom su kelininkais žymėt kelių, paprastas, brutalus darbas su paprastais įrankiais kalti stulpus. Darbas paprastas, bet kadangi išažiuojam į dykumos tyrus, faina jausti tiek daug erdvės aplinkui - į visas puses, kiek akys mato - tik dykuma, už kurios tolimai stūkso kalnai. Po pietų buvom besiruošią grįžt į darbus, bet iš vienos pusės artėjo ir didėjo debesis, bet šį kart nebe raudonas, o labiau juodas. Ir prapliupo. Liūtis truko gerą pusvalandį, dykuma pavirto į kelių centimetrų gylio ežerą. Bet įdomiausia, kad šitoj dykumoj ne tai kad smėlis, o labiau dulkės, kurios po lietaus pavirto į kažką panašaus į molį, judėt kažkur sunku, nes batai po kelių žingsnių pavirsta į molio kalades. Tas pats mašinų ir dviračių padangoms. Taigi viso miesto darbai buvo nucancelinti likusiai dienos daliai. Žmonėms atsirado laisvo laiko, kurio nieks neplanavo, tai visi nuo tos popietės sugužėjo į barus, kažkaip, basi, tiesiog su kojnėm, ar su kaladėm. Mes nuvarėm į shade'o, to nurauto jaunimėlio camp'ą. Viebas bičas nusprendė įsibėgėjęs pračiuožti ta pražliugusia dykuma, už kelių akimirkų prie jo prisijungė pusnuogė mergina ir jie ėjo imtynių toj purvo/molio baloj. Kažkas ištraukė lyną ir du camp'ai nusprendė padaryt virvės traukimo varžybas, abiejose pusėse sustojo po 8 žmones, tuoj pradės, bet atbėgo ir viską bandė nutraukt shade'o komados vadovė, sakydama, kad c'mon, dušai neveikia! Aha, jo, mes jie tau tokį linksmumą dėl tokių smulkmenų - po kelių minučių visi daugiau mažiau jau buvo nuo galvos iki kojų tam purve, no idea kaip jie nusiprausė, gal kitą dieną tiesiog. Immediacy. Na, o vakare ėjom į piratinės temos vakarėlį, ir jūsų ištikimasis metraštininkas, pasidabinęs odiniu korsetu, gerdamas kažkelintą kokteilį, suprato, kad įvykių grandinė prie plunksnos nebenuves.
Šiandien dirbt buvo kiek sunkiau. Su Aisčiu nuėję į Artery, vietą, kur atvažiavę registruojasi visi menininkai/skulptūrų kūrėjai, radom silpnos moralinės būsenos komandą, bet mes kadangi mėgstam pavaryt su darbais, jei dirbt tai dirbt kaip sakant, prisukom krūvą faneros, davėm gerą impulsą komandai, darbai gerai pasistūmėjo, ir po darbo, vaišindamiesi alučiu, gavom padėkų iš artery buildo vadovo, kad things thanks to us back on track. Na, džiugu, malonu.
Šįvakar gi dar nusprendėm padaryt savo camp'o housewarming, priėjo kaimynų, visi susinešė žvejo kėdes, kažkaip susigrūdom tarp palapinių, ir kaip priklauso amerikoj - traukėm iš termodėžių tarp ledukų plaukiojačias 0.3ltr alaus skardines. Pakvietėm ir savo komandos vadovą Leeway - bičas šiemet dalyvauja 20tą kartą - yra vienas iš pagrindinių organizatorių, dirba BM ištisus metus. Tai kaip įsivaizduojat turėjo įdomesnių istorijų papasakot. Puikus žmogus. Vėliau dar užsukom į hip hop vakarėlį, ilgai nebuvau, bet žmonių jau daugėja, atsiranda jau ir dviračių su švieselėm vis daugiau. Artėja. Na ką, einu susirinkt skalbinių, kad naktį neišskraidžiotų. Laukia dar viena diena, žiūrėsim ką dar atneš.
Take it easy,
Jupiter,
USA, Nevada, Black Rock city
2023-08-18"
5.
Antras lietus, dayoff’ai ir preburn
"Sekmadienio vakaras ir visas miestelis gyvena laukimo nuotaikom. Vakare turi vėl prasidėt lietus ir jo bus daug. Ši dykuma nepasižymi geru įgeriamumu, taigi gali būt lengva pelkė. Ar lengvas ežeriukas? Darbas rytoj atšaukiamas anw, klausimas lieka ar vanduo pakils tiek, kad įsiskverbtų į palapines, ten sušlapintų čiužinuką, patalynę, rūbus. Buvo užėjęs Leeway, sakė nueit į medpunktą pasiimt raskladuškių, kad aukščiau būtų, bet jau išgraibstytos buvo.
O vakar vakare vyko preBurn - dauguma departmentų pastatė nedideles skulptūras, visas jas sustatė į eilę ir.. tai jo, padegė. Kokių 20 skulptūrų, įvairaus meninio lygio sakykim, uždegtos daug maž vienu metu, buvo ir fejerverkų, kai kurie skraidžiojo bet kur. Gražu.
Vakar dar juokinga vakarieniaut buvo - valgomasis yra milžiniška palapinė, prisidedi maisto ir sėdi prie stalų valgyt. Na ir prasidėjo eilinė smėlio audra, vizualiai pradeda matytis, kad vaizdas toks kaip per blur'ą nuo dulkių, bet nelabai kas keičiasi - visi toliau sau šnekasi, juokauja - tai tiesiog gal stengiesi greičiau pavalgyt, kad per daug dulkių ant maisto nenusėstų. Distopinis vaizdelis.
Iki šitos vietos vakar vakare parašiau ir nulūžau. Tai updeitas dėl lietaus - lijo visą naktį ir dar nenustojo - vandens nemažai, iki tūlikų nueit jau reik tokią nemažą pelkę perbrist. Na, bet prie palapinių normaliai, vanduo nepakilo smarkiai. Dar lyja, tai gal bus ir įdomesnių parašymų į šitą temą. Kol kas eismas yra uždraustas, neįmanomas taip sakant, tai bent jau parai kokiai mes esam čia izoliuoti, maisto ir vandens yra pakankamai, virtuvė veikia, fireball'o bačkutė irgi dar apypilnė, chill.
Vakar buvo paskirtas laisvadienis, tai Aisčio dėka susiveikėm dviračius, kaip ir šiandien turėjo būt dviračių workshopas oficialus, bet Aistis, būdamas verslus lietuvis, nuėjo vakar, susipažino, pasirodo dviratistai geru žodžiu mini lietuvius burnerius Goku ir Katlerį (ne tą "komiką"), tai nusiuntė jiems video linkėjimus, o mes jau žiū renkamės dviračius. Su dviračiais yra taip - visiems jų reik, nes taip patogiausia transportuotis, bet dėl dulkių ir trumpo naudojimo laiko - visi perka pigiausius ir po renginio dažnai palieka. Tai tas kas lieka, sukraunama į milžiniškus konteinerius ir kitais metais juos ištraukia, paremontuoja, ir duoda naudotis. Tai ir mes susiradom kas labiau patiko, nusipūtėm dulkes, pasikeitėm vairus, prisitaikėm sėdynes, sutepėm grandines, pripūtėm padangas ir vualia - leki sau tyrais. Koks malonumas čia važiuot - reljefas lygus, pagrindas kietas, erdvės milžiniškos. Dėl pačių erdvių - vakar gavom naujus, šių metų žemėlapius miesto su visais aprašymais - 326 skulptūros, ~1800 campų. Skaičiai nemaži. Kad juos suvokt nusprendžiau kiek prasivažiuot per teritoriją - važiavau nuo 6K iki 8K, ir tada grįžau į campą, kuris yra 5:45E, užtrukau kokį pusvalandį gal, galvoj atsiranda supratimas kokio dydžio tai bus miestas, nu visai didelis sakyčiau. Milžiniškas, ką jau čia. O kas čia per kodai, dabar galvojat jūs - tai miestas suprojektuotas kaip laikrodis - pačiam centre yra žmogaus skulptūra (čia tas stabas, kuriam meldžiamės), nuo jo eina gatvės į visas puses, kurios atitinka valandas, ir jas kerta puslankiai, einant nuo centro pagal abėcėlę. Tai visai gerai orientuotis ir rašyti adresus. Pagooglinkit vizualų.
Kol rašiau, nulijo dar pūdas lietaus, eisiu pažėt kaip mūsų black rock swamp laikosi. Artimoj ateity, kai pradžius, plūstels naujakurių jau normaliai, o dėl lietaus sustojusių darbų reiks pahardcorint matyt, kad viską pabaigt laiku, tai žodžiu, to be continued.
Jupiter,
Black Rock Swamp,
2023-08-21"
6.
Žmonių daugėja, 420 spires carnival
"Praėjo keturios dienos. Dvi buvo šlapios ir klampios, kitos dvi po truputį grįžo į normalų įprastą playos gyvenimą. Po didžiojo visos nakties lietaus viskas aplinkui pavirto į vieną didelę purvo vonią ir taip buvo dvi paras - nueiti į tūliką 20 metrų jau buvo iššūkėlis, o iki valgyklos jau visas žygis. Nes tas purvas žiauriai lipnus, išbandėm hack'ą tiesiog eit su kojnėm - veikia, bet pastoviai šlapios kojos, o temperatūra buvo irgi neįprastai vėsi. Tai klampoji iki valgyklos, o šalia klampoja dar keli šimtai klampotojų, vieni su kojnėm, kiti basi, kiti su batais/purvo kaladėm, kiti apsivynioję batus polietileniniais maišais - ir juokinga ir užpisa. O ir veikti nėra ką - tai arba miegojom ir valgėm, arba šachmatais lošėm savo purvo svetainėj, nu kažkiek pagerdavom, bet kiek galima, irgi atsibodo. Dirbt nieks negalėjo tas dvi paras, niekas taip pat negalėjo iš išorinio pasaulio įvažiuot - 326 skulptūrų statytojai negalėjo, ~1800 campų statytojų irgi negalėjo. Trečios dienos po lietaus rytą, žemė pagaliau pradžiūvo ir mašinos galėjo važiuot ir vartai atsidarė ir judesys prasidėjo. Vėl nuo ryto varėm dirbt - o tolumoj matėsi dulkių linija - visi atvažiuoja. Viskas pasikeitė neatpažįstamai - dykuma prisipildė naujakurių - kemperių, palapinių, artcarų, visi statosi shade'us - atėjus nakčiai vis daugiau švieselių, atvažiavo ir lietuvių camp'ai - lituanica birds, racoons, amber dust - faina vakarais, po darbų su dviračiais tripinti po miestą, lankyt visus, žvalgytis į besikuriančius camp'us. Massive.
O šian buvo kaip ir simbolinis miesto atidarymas, pavadinimu "carnival 4:20 spires". Ir tokios anarchijos ir chaoso aš nebuvau matęs, tai buvo kažkastai, žiūrėjau ir galvojau - wtf čia vyksta?? Spires'ų statytojai (žibintų stulpai, kurie apšviečia pagrindinius kelius link žmogaus) pastatė simbolinį paskutinį spires'ą, tada į veiksmą įsijungė shade'o pankai ir bilekaip sukalė shade'ą, tada aplink visą šitą darinį/statinį įsijungė vis daugiau žmonių, kurie darė bet ką - suko kalė prie to daikto visokius daiktus - kelnes, lentas, žibintus, purškė nitrūcha visokius fuck, tada virtuvės chebra bėgiojo tarp žmonių ir tėkšojo tortus į veidus, kažkas atsinešė lapų pūtimo aparatą ir vaikščiojo aplinkui, kėlė dulkes, kažkas bėgiojo tarp žmonių ir purškė nitrūchą ant rūbų ar tiesiog nuogų kūnų, iš kažkur atsido vandens šlanga - toj vietoj atsirado purvo bala, aišku kažkas krito į ją imtynių, kiti tiesiog mėtė purvą į žmones, kitoj vietoj chebra mėtė pilnas alaus skarbonkes, o kiti jas atmušdavo su beisbolo lazda, viskas kas liko lėkė į žmones, kai pavykdavo kokybiškai pataikyti, visi džiaugsmingai sušukdavo - žo vyko visiškas madness, chaosas ir anarchija. Only in America. Darbo liko kelios dienos ir tada prasidės Burning man savaitė.
Jupiter,
2023-08-25,
BRC"
7.
Prasidėjo, Cesna, safety third ir Thunderdome
"Well, praėjo bene penkios dienos, reik pabandyt sudėliot kažką apie šitą beprotnamį. Kur mes ten baigėm. A jo, buvo likusi paskutinė darbo diena šeštadienį. Atrodo jau tas buvo taaaaip senai. Tai tą šeštadienį praleidau statydamas shade'us. Čia įprasta, kad žmonės, kuriems pastatom shade'ą, nori atsidėkot, dažniausiai šaltais gėrimais, tai kartais būdavo jau pora alaus išgeri iki pietų. Kai statėm šį paskutinį, dovanų gavom tokias nesamones plastikines, kaip ančiuko snapas ir kai pūti, skleidžia panašų garsą antinišką, tai aišku statydami visi "kalbėjosi" tik tokiu būdu. Nesamonė? Jo, aišku, bet linksma. Iš esmės čia daug nesamonių, visi juokauja ir durniuoja apie viską, o ypač apie save. Baigę tą paskutinį darbą, nusifotkinę visi ~45 žmonės kaldami paskutinį vinį, grįžom į shade'o bazę "ghetto" rajone ir apturėjom paskutinį susirinkimą. Kaip visada po darbų buvo paruoštas šaldytuvas su alum, šįkart dar buvo sakomos padėkos ir reiškiami susižavėjimai viens kitu, buvo ir ašarų, oh, it's america.
Vakare (ar kitos dienos vakare, jau susimaišė biški) su dviračiais varėm pažiūrėt žmogaus ir playa jau buvo pilna mirksinčių dalykų. Šiaip ne tik playa, bet ir miestas buvo pilnas žmonių, dviračių, šviesų, švieselių, muzikos sklindančios iš campų, barų, artcar'ų. Artcar'as yra judantis dalykas, ir kokių tik transporto/pasilinksminimo priemonių tik čia nėra - piratų laivas, skalbimo mašina, skraidantis kilimas, senas kaubojų namas, vonia, grybas, kaukolė, ir tt, o kadangi šiais metais tema yra "Animalia", tai dabar sugalvokit gyvūną ir greičiausiai bus toks važinėjantis. Prieš važinėjant, šie artcar turi praeiti tokią kaip apžiūrą techninę, tiesiog basic dalykams "mutant vehicle" departmente, tai atrodo juokingai kai visi tie "mutantai" sustoja į vieną eilę laukt apžiūros. Didžiausi iš mutantų būna padaryti iš autobusų ir turi milžiniškas garso sistemas, tokie važiuoja gilyn į playą, nukreipia garsą tolyn į dykumą ir gaunasi tokie išvažiuojantys vakarėliai. Vienas garsiausių (ir žinomumo ir garso prasme) yra robot heart - autobuse mutante groja didžėjus, aplink jį susigrūdę labiausiai "burneriškai" išsipustę žmonės, virš visko padaryta milžiniška širdis iš metalinių strypų, ir ant jos rangosi dar šokėjų. Atrodo kiek pavojingai. Šiaip čia su saugumu taip pro pirštus žiūrima, pvz yra viena skulptūra - padarytas milžiniškas kubas iš tokių kubinių plastikinių talpų metaliniuose kaip narvuose, ir jis yra gal 10 x 10, tai maždaug 3-4 aukštų namas, nžn ar kūrėjai planavo kad kažkas bandys užlipt į viršų, bet daug kas lipa, įvairiu paros metu, įvairių būsenų. Buvo ir mes ten atvarę su savo važinėjančia kaukole, aš nelipau, jūs pažįstat mane. Belipant, kažkoks žmogus mūsų campo bičiuliui amerikiečiui sako - “man, you too drunk to climb here”, tas jam atšovė - “I’m not drunk, I’m high on mushrooms!” Oh, well. Nukrypau čia biški - tai žo pirmam vakarui, po darbo savaičių, tų švieselių, žmonių, veiksmo buvo per daug, todėl sugalvojom eit miegot ir geriau rytoj anksti ryte paskraidyt. Jo, literaliai. Čia yra aerodromas, ir jei ateini pakankamai anksti - kol žmonių dar daug neprisirinkę, tiesiog su kokia cesna paskraidina. O taip, pasakysiu aš jums, skristi virš black rock city tik pakilus saulei, yra magiška. Puiki dienos pradžia, o kitiems gal puiki dienos pabaiga. Šiaip šitom dienom daug dalykų vyko, visko nepapasakosiu, kaip įsivaizduojat. Atsikeli iš ryto (sąlyginai, ryto), sėdi ant dviračio, gatvėse žmonės kviečia pas juos užeit, taip ir prasitrini po įvairiausius dalykus per dieną, o vakare būna kažkas rimčiau, pvz užvakar buvo thunder dome atidarymas - padarytas milžiniškas metalinis dome'as, jo viduje padaryta virvių sistema dviem žmonėm kovoti. Prisirinko krūva žmonių, kažkas lauke, kažkas viduje, kažkas ant aukštesnių mutant mašinų privažiavo, daug kas užsikorė ant dome'o viršaus. Šį renginį organizuoja death guild camp'as - veiksmas toks - du žmonės pritvirtinami prie virvių, jiems duodamas toks pusiau kietas/minkštas vėzdas, death guilderiai juos pakelia, pritraukia prie dome'o kraštų ir paleidžia į viens kitą, jie kažkaip susitrenkia, bando kojom sugriebt priešininką ir daužyti tuo vėzdu, tai tęsiasi kol kova išsikvėpia arba kol kažkas gauną traumą. Jo, dauguma dalykų čia vyksta iš tikrųjų, jei kalamės tai kalamės, svarbu, kad suprastum kur eini, nieks nieko neverčia daryt. O ypač kai visi tie žmonės aplink apksikarstę rėkia, šaukia kill! Užkyla adrenalinas manyčiau. O dar chebrytė iš deat guild puikiai viską kuruoja - pasijauti kaip distopiniam filme. Šiaip man atrodo šitą dalyką jie paėmė iš mad max, bet realybei pritaikė puikiai. Pasakojo chebra, kad čia būna ir šonkaulių, rankų, kojų lūžių. Tarp kitko, vykstant renginiui, viena mergina nukrito nuo dome'o į arenos vidų, kažką nugarai pasidarė, atvarė medikai, buvo nuskraidinta į Reno. Shit happens. Ok, jau su chebra ruošiamės dpw paradui, turėtų būt fun, tai gal prisėsiu dar kokią popietę laisvesnę ramesnę dalykų paporint.
2023-08-30
BRC"
8.
Temple ir orkestras, menas, trečias apokaliptinis lietus
"Pirmą kart per Burning Man istoriją. Muddy Man. Lietaus apokalipsė. Taip žmonės kalbės apie 2023 metų renginį. Bet prisiminkime laikus kai buvo saulė, karšta, kai buvo tos mielosios (dabar pagalvojus su nostalgija) smėlio audros.
Ketvirtadienio ryte, kaip jau ne kartą dariau, po dušo sėdau ant dviračio ir išvažiavau į playą apžiūrinėt meno - nes iki pietų būdavo dar nekaršta ir puikus oras tą daryt. Žinojau, kad 10:30 turės groti simfoninis orkestras prie temple, tai ten ir nuvažiavau. Temple Burning Man'e yra rami vieta, kur daugiausia žmonės ateina atsisveikinti su mirusiais savo artimaisiais. Pats statinys kiekvienais metais būna tikrai įspūdingas, taip ir šiemet - daugiakampis pastatas su išraižytom plokštėm įvairiais ornamentais, būnant viduje dienos metu, nerealiai gražiai skverbiasi ir krenta per jas šviesa. Viduje yra centrinė didelė salė, toks kaip koridorius aplink ją ir daug mažyčių kambarėlių/celių. Visos sienos, kolonos, kambarėliai apkabinėti žmonių nuotraukomis su tekstais, tiesiog pakabinti mirusio žmogaus batai ar skrybėlė su prierašu. Daug žmonių tiesiog verkia, arba ramiai sėdi, gedi. Jei pabandai paskaityt kas ten parašyta, ašaros pradeda tekėt upeliais - "my son..", "dad..", "my love.." . Bendrai paėmus labai gražu, jausminga, žmogiška, reikalinga vieta. Tąkart atėjau koncertui beprasidedant - orkestras iš kokių 40 žmonių, kažkas apsirengęs kaip lapė, kažkas su kroksais, kontrabosistas su kažkokia dujokauke, dirigentas su kaubojaus skrybėle - bet kai užgrojo vėl jūsų rašytojui ašaras išspaudė - visas fonas ir muzika atrodė taip utopiškai ir nuostabiai. Grojo kelis klasikinius kūrinius, taip pat pink floyd, beatles dainų versijas. Grojant "lucy in the sky with diamonds" ir Lenono "Imagine" kartu dainavo visa publika. Tie momentai.
Visi kiti meno objektai yra išmėtyti po dykumą, pakankamai dideliais atstumais. Vieni didesni, įpūdingi, kiti mažiukai, labai daug tokių kur pasižiūri ir pagalvoji wtf, nesamonė kažkokia. Iš įspūdingesnių - metalininis mechaninis pegasas - paspaudus mygtukus - jis pradeda tarsi skristi, ir padirbėta tikrai nuoširdžiai, nes kojų, galvos, uodegos, sparnų judesiai labai realūs. O dar kai naktį tie sparnai dega liepsna, wow.
Vakare su visais lietuviais, esančiais čia, buvo susitarta susitikt bendrai nuotraukai prie žmogaus. Susirinko apie 120, visai nemažai, ką? Tuo metu kaip tyčia pustė smėlio audra, dar sukiojosi šimtai "triušių" aplinkui, nes šitoj vietoj kaip tik vyko "billion bunnys march against humanity" - eilinis wtf vaizdelis. Sutemus turėjo būt trys deginimai, matėm degantį robotuką ir degančią širdį, kuriai sudegus liko metalinis drugelis. Į trečią deginimą nusprendėm neit, sėdom ant dviračių ir nuvarėm į deep playa (atvira dykuma toliau nuo miesto) - ten vyko jungtinis trijų milžiniškų muzikinių artkarų vakarėlis. Šokiai visą naktį, žinomi dj, tarpais į dangų pakildavo šimtai dronų ir suformuodavo visokias figūras - buvo banginis ir dar ko tik ten nebuvo. Tai buvo gera naktis, sakyčiau net geriausia - vidury dykumos, po žvaigždėm, niekam netrukdantys žmonės gerai leidžia laiką. Kažkada link 10 ryto baigėsi fireball su priedais atsargos ir šiaip jėgos, grįžom namo. Pasnaudus keletą valandų ir išlindus iš palapinės, visi mūsų campe sedėjo su džemperiais, buvo gana šalta, well, tai nežadėjo nieko gero. O tada pradėjo lyti. Vėl pradėjo fuckin lyti. Lijo visą dieną ir naktį. Tie visi shade'ai yra skirti apsaugoti nuo saulės, paskutinį kartą čia rimtai lijo 2014ais, ir tikrai ne taip žiauriai. Žodžiu mes turėjom savo campe tokią nedidę pavėsinę nuo lietaus, tai kažkaip kažką ten veikėm tą lietaus dieną, vakarą ir naktį - šachmatai, alus, gandža, kelios lempelės ar dar kas. Gerai kad palapinė visą laik sausa išliko, tai gerai jausti, kad bent miegas bus šiltas ir sausas. Dar kitą rytą vėl atsibudom pelkėj. Neliko gatvėse tų tūkstančių dviratininkų, nebevažinėjo artcarai, vėl buvo iššūkis nueit iki wc ar valgyklos. Tiesiog visame tame šįkart atsibudo ne keletas šimtų miesto statytojų, o visi 70 tūkstančių žmonių. Tikrai ne pas vieną sušlapo palapinė, čiužiniai, miegmaišiai. Tapo aišku kad pirmą kart per 30 metų renginio gyvavimą šeštadieninis žmogaus deginimas bus atšauktas. Paprastai, normaliom sąlygom, dauguma žmonių pradeda pakuotis sekmadienį. Šį kart kai kurie pametę viltį, tiesiog viską palikę bandė ištrūkt, bet per tą purvą kur tu iškeliausi, mašinos fiziškai negali važiuot, o iki artimiausio miestelio 8km. Reindžeriai turėjo darbo paprotint žmones. Į vakarą atsirado šiokie tokie sausi takeliai, aplankėm kitus lietuvių campus, išgyveno, nuotaikos visai neblogos arba ant crazy ribos. Playoj net grojo vienas nuo lietaus pradžios užstrigęs artcaras muzikinis, aplipęs pusnuogiais ir visnuogiais žmonėm.
Sekmadienis prasidėjo daug žadančiai - pro debesis švietė saulutė, grindinys vis labiau džiūvo ir kietėjo. Nuėjau į miesto pakraštį pažiūrėt ar prasidėjo migracija. Tikrai taip. Per tik tik sukietėjusį pagrindą judėjo kolona kemperių tolyn link išvažiavimo. Daug aplinkui buvo ir užklimpusių. Burner express autobuso stotelėj grūdosi šimtai bemašinių burnerių su čimodanais, šalia su megafonais žmogus aiškino kokia situacija. Vaizdelis kaip pabėgėlių stovykloj. Pasidyvinęs į šiuos vaizdus grįžau į campą. Atėjo informacija kad vakare 21:30 degins žmogų! Nuotaika campe pakili. O tada.. Tai jo, pradėjo vėl lyti. Tiesiog nuėjom į palapines pasnaust. Po poros h vėl švietė saulutė. Lyg daug neiškrito lietaus šį kart. Aplinkui sklando įvairios kalbos, sako kad naujienose rašo kad čia jau beveik humanitarinė katastrofa. Na, mūsų valgykla veikia pagal grafiką, palapinė sausa, basic needs yra, kaip nors. Mes dar būsim beveik savaitę, nuo rytojaus praneša saulę, iki tol viskas išdžius, chill. Bet dauguma žmonių turi lėktuvo bilietus antradieniui ar trečiadieniui, tai gali nuplaukti su tuo lietum kažkiek skrydžių.
Dabar rašau ir vėl lyja. Na, gal jau paskutinis. Oh, well, sėdim, klausom muzoną, gurkšnojam, life goes on. Bus ką anūkams papasakot, kaip sakoma.
Burning man
2023-09-03"
9.
Burning
"Rytas (sąlyginis) po Man burn nakties. Sėdim tryse išdribę žvejo kėdėse savo camp'e. Jaučiasi viso burn'o nuovargis. Toolio guli išdribęs hamake murmėdamas "why have I drank so much". Iš palapinės išlenda Antonia, kažkodėl su išskustu viršugalviu. Po nakties pareina Techno bitch, dar šiek tiek high, griebia skarbą alaus, pasakoja kaip po nakties šokių sugalvojo nueit į rytinį susirinkimą ir dirbo iki pietų. Nu jo. Kaip ir visas mūsų crew turėtų grįžt į darbus, pradėt padėt ardyt viską. Bet kažkaip labai nieks nesiveržia. Sėdim toliau savo pavėsyje, pučia lengvas brizas, tyliai groja Toolio kolonėlė kažką amerikietiško. Jaučiasi artėjanti pabaiga.
Ir taip, vakar pagaliau sudeginom žmogų. Vakarop visuose camp'uose jautėsi sujudimas, visi ruošiasi pagrindiniam veiksmui. Apšilę įvairiom priemonėm, patraukėm link playos. Aplink žmogų milžinišku žiedu buvo sustoję savanoriai, kurie saugo perimetrą. Dar yra vienas siauresnis ratas perimetro. Tokių didelių atsargumo priemonių imamasi, nes laužas būna milžiniškas, ugnis pavojingas daiktas, o be to lyg 2017 metais buvo įbėgęs žmogus į laužą. Už perimetro renkasi ir sėda žmonės. Dar toliau suvažiavę turbūt visi artcarai, ir aišku visi leidžia muziką, tarp visko zuja dviratininkai, pėstieji su kostiumais įvairiais, milijonas mirgančių švieselių. O muzikos jausmą gal galėčiau apibūdint kaip Basanavičiaus gatvėj, kur iš visų galų vienu metu groja skirtingą muziką, tik čia galingos garso sistemos ir kiekį reiktų iš tūkstančio gal padaugint. Nelabai panašu į amber burn jaukius deginimus, čia amerika, čia daug, čia garsiai ir viskas vienu metu. Susiradau merginas iš raccoons campo ir susėdom žiūrėt. Po ilgoko laukimo, žmogus pagaliau pradėjo kelti rankas, pradėjo šaudyt fejerverkai, kurių fone įspūdingai atrodė aukštai stovintis, rankas iškėlęs žmogus. Fejerverkų buvo daug, tikrai unikalių, ne kartą privertusių nevalingai aikčioti. Jiems nurimus įvyko įspūdingas vadinamas diesel bomb sprogimas apėmęs žmogų ir jį uždegęs, dar po akimirkos dar didesnis liepsnos pliūpsnis padegė ir platformą po juo. Tai buvo didelis laužas. O aplinkui toliau vyko tas išprotėjęs vakarėlis. Sudegus, šiek tiek pailsėt išvažiavau su dviračiu toliau į dykumą, labai reikėjo atsikvėpt nors šiek tiek nuo tokio garsinio ir švieselinio chaoso. Gerai, kad teritorija yra milžiniška ir kiek pavažiavęs atsiduri kaip toli kaime tyruose, kur tolumoj vos girdisi miestas, o aplink mėnulio apšviesti kalnų kontūrai ir žvaigždės virš galvos. Kartais tai didesnė magija, nei visi žmonių suvežti/sukurti dalykai. Dar tą vakarą degė vienas įspūdingesnių meno kūrinių - babelio koplyčia, neįtikėtina kiek žmonės įdeda darbo, ir po savaitės sudegina. Deginimas buvo gražiai apgalvotas ir reginys buvo vėlgi įspūdingas (kartais jau pritrūkstu sinonimų panašiems žodžiams).
Iš ryto nuvažiavau pažiūrėt kas liko iš žmogaus - ant rusenančių žarijų žmonės tradiciškai kepė šonkaulius, šoninę, virė kavą. Kažkas nuogas sėdi medituoja šalia. Žmogus sudegė, o šiandien turėtų būt visiškai kitoks deginimas - degs temple.
Į temple deginimą vėl susirinko panaši žmonių minia - dideliu ratu sustoję perimetro saugotojai, už jų sėdintys žmonės, dar toliau visi artcarai. Tik šį kart garso buvo mažiau. Tiksliau muzikos nebuvo visai. Kitaip nei man burn, čia įprasta deginimą stebėti tyloje. Jokių fejerverkų. Net keista buvo, kai ramiai pradėjus degti, visi žmonės nuščiuvo, net nesikalbėjo tarpusavy, daugiatūkstantinė minia absoliučioje tyloje stebėjo kaip dega šventykla. Milžiniški liepsnos liežuviai šoko tamsoje apšviesdami siluetus, o girdėjosi tik medžio spragsėjimas. Tylą nutraukė kažkas užkaukęs kaip vilkas, netrukus jau iš visų pusių girdėjosi vilkų kaukimas. Jausmas kaip pirmykštėje bendruomenėje. Mažiau nei per valandą išnyko temple, tai buvo paskutinis deginimas ir simbolinė renginio pabaiga. Liko susitvarkyti, paliekant tik pėdų antspaudus.
2023-09-05
Burning Man"
10.
Last supper ir The End
"Taigi vakar naktį pagaliau parsibeldėm iš dykumos. Po beveik mėnesio pertraukos vėl aplink galiu matyti medžius, žolę ir šiaip kitokią spalvą nei šviesiai geltoną ir mirksinčią. Dar dienelę pailsėsim Reno, skalbykla irgi eilėj ir važiuosim patyrinėt amerikos.
Pussavaitė po paskutinio deginimo buvo grįžus į priešrenginio ritmą - 7:30 susirinkimas, priskyrimas į darbus ir plušam - ardom tvoras, žibintų stulpus, padedam kraut daiktus į fūras, tvarkom šimtus paliktų dviračių. Visai gerai šiek tiek režimo po hm, bilekokio režimo. Aišku vakarėliai po darbų niekur neišnyko. Bet po tiek laiko kartu, vis daugiau dpw narių užeidavo pas mus pahangint. Tai kažkurį vakarą Goddes kepė tuną, per skelbimus susiradus kas moka išdoroti ir paruošt - beje tuną ji gavo iš colexodus - dar viena burning man porengiminė tradicinė akcija - dpw savanoriai įsirengia punktus prie išvažiuojančių dalyvių, ir ten žmonės gali palikti dalykus, kurių jie nepanaudojo, ar kurių nebereik, ar tiesiog nori padovanot. Ir, oh boy, ko tik ten ir kokiais kiekiais žmonės nepalieka - maistas, užkandžiai, gėrimai, alkoholis ir kiti svaigalai, rūbai, batai, palapinės, visokie aksesuarai ir dar galybė visokio šūdo - nors burning man yra kind of tvarus renginys, bet amerikiečiai mėgsta daiktus, mėgsta jų turėti daug ir well, kaip ir visur amerikoj, gausus vartojimas matyt yra kraujyje. Bet anw - Iš suaukoto alkoholio tradiciškai būna užpildytas kitų metų dpw ghetto baras, iš užkandžių ir gėrimų veikia flufferiai, cool. Tai va, tunas irgi buvo gautas iš ten. Šviežias ir gardus, niam niam. Kitą vakarą, jau paskutinį, po last supper, mums ekspromtu pafreestailino/parepavo toks veikėjas crow, savo bytus beleidžiant mūsų campo neoficialiam lead'ui Lucid. Damn, daugokai anglicizmų ane? Taigi, o last supper, paskutinė vakarienė - tai yra vėlgi tradicinis renginys jau tik dpw chebrai - penktadienio vakarą, po darbų, visi išsimaudę ir apsirengę savo švariausiais likusiais drabužiais, ar netgi tai progai atsivežtus frakus ir vakarines sukneles, keliauja vakarieniaut į mūsų valgyklą. Stalai sustumti banketo tipui, groja klasikinė muzika, o virtuvės chebra jau pasistengė iš širdies, ir iš gilios piniginės - pagrindinis patiekalas buvo tomahawk steikai, kurie vos tilpo į lėkštę ir tuno steikai, užkandžiams krevetės ir šukutės, cezario salotos. Uch, tikrai kaip geram restorane pavalgėm. Onyx iš virtuvės sakė, kad vien steikai kainavo 45k baksų. Vidury vakarienės dar buvo sukeltos ovacijos virtuvės stafui - jie tikrai nusipelnė, bent jau man, visą šį mėnesį maistas buvo tikrai puikus. Po vakarienės, nu ok, jau dabar turbūt tikrai paskutinis tradicinis renginys - trashman - visi varo į žmogaus deginimo vietą, ir degina visokią nereikalingą medieną ir kitokias nesamones. Alkoholis, muzonas, nesamonės, deginimai - trūksta tik ginklų ir būtų normalus redneckų vakarėlis gamtoj.
Atėjo šeštadienis, kraustymosi diena. Reikia susidėt savo shit atgal į lagaminus ir po visų lietų, purvo vonių, dulkių audrų ištraukt savo palapinę iš žemės. Na, nors visi kuoliukai buvo žiauriai surūdiję, palapinę nesunkiai išlaisvinau, gerai tarnavo ekstremalokom sąlygom, keliaus toliau su mumi. Grįžt iš playos turėjom penkiese, kol atvarė mašiną, kol visi susitvarkėm, atsisveikinom su visais, paskutiniai tequilos šotai, šiaip ne taip viską susikrovėm, na, dalį daiktų ir čiužinį teko pririšt ant stogo, bet tuo pačiu buvo geras atsisveikinimas - paskutinis pasivažinėjimas improvizuotu artcar - gulint ant to čiužinio, važiavom link civilizacijos, aplink buvo matyti keli likę konteineriai ir tas jau savas supančių kalnų tolumoje vaizdas. Well, kaip sako amerikiečiai - it was a ride. Mėnesis patyrimų, kurių kažkiek čia suguldžiau. Ate Burning Man'e, tai buvo stipru. Sveiki, amerikos kanjonai, nesibaigiantys greitkeliai, miškai, ežerai, kalnų upės, grizliai ir kiti nuotykiai.
Rokas,
2023-09-10,
Vėl Reno"
11.
Kalifornijos gamta ir epilogas
"Šis laiškas paskutinis iš šios kelionės. Ir jį jau rašau grįžęs, dar kankinamas jetlago, bet mintys ir galva jau grįžusios ir ramesnės. Pirma dalis - kelionė po Kalifornijos gamtą. Per daugiau nei savaitę pavyko pamatyt ne tiek ir mažai. Pailsėję Reno, išsiskalbę, pasukome į pietus, link Lake Tahoe, vietinis kalifornietis iš mūsų campo nuvežė mus prie savo mėgstamiausio hot-springs’o. Atvažiavom jau sutemus. Apačioje girdėjosi upės šniokštimas. Pasiėmėme daiktų ir nusileidome - o taip - visiškai šalia ledinės kalnų upės telkšnojo keli karšto vandens baseinėliai - po akimirkos mirkome maloniai karštam vandeny, aplink, vėsioj naktyje stūksojo kalnas su betekančia karšta srove, kitoj pusėj upė, o virš galvos žvaigždės, ryškios žavaigždės, ir lyg to būtų maža - iš vienos pusės pradėjo kilti vienodais atstumais viena nuo kitos dar apie 20 “žvaigždžių”. Na, taip atrodė, iš tiesų tai kilo greičiausiai Musko palydovai, bet atrodė futuristiškai. Pradžia buvo tokia, toliau labiau nesiplėsiu, buvo daug kempinimo miškuose, milžiniškos sekvojos, Yosemite kalnai, vieni seniausių pasaulio medžių, labiau marso peizažai, vandenynas ir laukiniai paplūdimiai.
Tai ar grįši? - žmonės klausia. Ar verta? Burning Man yra unikalu. Jei norite neribotos laisvės pojūčio, jei norite įsikvėpti, jei norite patikrinti save radikaliom sąlygom, jei mėgstate bendrauti ir norite sutikti įdomių žmonių iš viso pasaulio, jei tikite magija ar norite ja patikėti, jei mėgstate karštį, jei norite papulti į geriausius pasaulyje vakarėlius, jei mėgstate puoštis neribojant savo fantazijos ir būti apsuptas tokių, jei norite bent savaitei atitrūkti nuo išorinio pasaulio, jei mėgstate meną ar norite atvežti meno, jei norite patirti chaosą, arba visišką ramybę, jei mėgstate važiuoti dviračiu, jei norite apsvaigti, nebūtinai nuo svaigalų, jei norite būti apsuptas besišypsančių ir malonių žmonių ir pasijusti tokios bendruomenės dalimi, jei norite pagyventi be pinigų, vien dovanojimo principu, galų gale jei mėgstate ugnį - atvykite. O jeigu per toli, atvykite į Amber burn. Arba į mišką, ar prie jūros, ar į kaimą. Skrendant namo, lėktuve klausiau Tomo Ramanausko podkasto apie svaigulį, manau pabaigai tiks ten išgirstas eilėraštis -
SVAIGINKITĖS
Reikia visada būti girtam. Girtume yra viskas: tai vienintelis klausimas. Kad nejustumėte šiurpulingos Laiko naštos, kuri laužo jums pečius ir lenkia prie žemės, reikia be perstojo svaigintis.
Bet kuo? Vynu, poezija, dorybe, - kiekvienam savaip. Tik svaiginkitės.
Ir jeigu kartais rūmų laiptuose, žalioje griovio žolėje ar niūrioje savo kambario vienatvėje nubudę pajustumėte, kad girtumas mąžta arba visai praėjo, klauskite vėjo, bangos, žvaigždės, paukščio, laikrodžio, visko, kas bėga, kas dejuoja, kas ritasi, kas dainuoja, kas kalba, koks dabar laikas, ir vėjas, banga, žvaigždė, paukštis ir laikrodis jums atsakys: „Laikas svaigintis! Kad nebūtumėte Laiko vergai ir kankiniai, svaiginkitės; svaiginkitės be paliovos! Vynu, poezija, dorybe, - kiekvienas savaip."
(Charles Baudelaire. Paryžiaus splinas, vertė A. Nyka - Niliūnas)
Rokas, 2023
